Savanorystės naudą sveikatai įrodo tiek daug tyrimų, kad užsienio mokslininkai sveikatos ir švietimo specialistams ir politikams pataria savanorystę traktuoti kaip vieną iš būtinų sveikos gyvensenos elementų, tokį pat svarbų, kaip ir sveika mityba ar fizinis aktyvumas.

Ypač naudinga sveikatai yra į kitus orientuota, be asmeninio išskaičiavimo, o grynai iš altruistinių paskatų vykdoma savanoriška veikla.

Iš ko susidaro nauda sveikatai

Vienas naujausių JAV atliktų tyrimų, publikuotų „BMC Public Health“, parodė, kad savanorystė stiprina ja užsiimančių žmonių fizinę ir psichinę sveikatą, didina jų pasitenkinimą gyvenimu, socialinę gerovę, savivertę, laimės jausmą, mažina depresijos, streso požymius ir kitokių psichologinių problemų tikimybę. Velso universiteto duomenimis, savanorystė gali turėti teigiamą poveikį ir gyvenimo trukmei, sugebėjimui atlikti kasdienius darbus, ryžtui siekti tikslo, kuriant saugius šeimos santykius, padeda socialinės atskirties grupėms (pagyvenę žmonės, tautinės mažumos, vienišiems ar žemesnį išsilavinimą turintiems asmenims, bedarbiams) aktyviai įsilieti į bendruomenę.

„Savanoriška veikla užsiimantys žmonės išgyvena tokius jausmus kaip dosnumas, dėkingumas, empatija, atjauta, jie jaučiasi, kad „aš esu reikalingas, aš esu svarbus“, patiria didžiulį prasmės jausmą. Užsiimdami savanoriška veikla, šie žmonės sustiprina savo gebėjimus įveikti problemas, įgyja naujų įgūdžių ir patirties, kloja pagrindą įsitraukimui, išsiplečia jų socialinis tinkas, savanoriaudami jie netgi įgauna ir tam tikrų socialinių privilegijų – visa tai akumuliuojasi ir daro teigiamą poveikį mūsų sveikatai“, – iš JAV atkeliavusių tyrimų duomenis apžvelgia didžiausios klubinės humanitarinės organizacijos LIONS gubernatorė Lietuvoje Daiva Grikšienė.

Į save ar į kitus orientuota savanorystė

Pirmą kartą mokslininkai tyrė, kokį poveikį sveikatai daro į save ir į kitus orientuota savanoriška veikla.

Į kitus orientuota savanorystė yra altruistinė pagalba grynai iš humanitarinių, filantropinių paskatų, be išskaičiavimo. Tie savanoriai, kurių veikla orientuota į kitus, dažniausiai veikia sveikatos, socialiniame sektoriuje, religinėje ir panašiose filantropinės veiklos srityse. Į kitus orientuota savanorystė veda prie palaikančių santykių kūrimo ir socialinės integracijos, savivertės, jausmo „esu svarbus, reikalingas“, didesnės gyvenimo prasmės.

Į save orientuota savanorystė reiškia, kad, padėdamas kitiems, savanoris mainais tikisi gauti ir naudos sau, pavyzdžiui, išplėsti savo pažinčių ratą, geriau suprasti save, įgyti naujų įgūdžių ir daugiau kvalifikacijos, kuri padės, siekiant karjeros ir pan. Į save orientuotas savanoriavimas labiau apima tokias sritis kaip rekreacija, menai ir kultūra, aplinkos apsauga ar rūpinimasis gyvūnais, su darbu susijusi tarnystė, savanoriavimas politiniame judėjime ir pan. Pavyzdžiui, žmogus savanoriauja verslo seminare arba kino festivalyje, tikrina bilietus ir sukoordinuoja žmonių srautus, o mainais gauna nemokamą galimybę pasiklausyti seminaro ar pažiūrėti filmų.

Abi savanoriavimo formos teigiamai veikia visas sveikatos sritis, išskyrus vieną: į save orientuota savanorystė neturi teigiamos įtakos depresijos požymiams.

Į kitus orientuota savanorystė turi nepalyginamai didesnį teigiamą poveikį sveikatai negu į save orientuota savanorystė.

Dosnumas ir dėkingumas gerina psichinę sveikatą

„Į kitus orientuotai savanoriškai veiklai būdingas nesavanaudiškumas, dalinimasis, dosnumas. Visa tai yra priešinga atsvara papiltusiai egocentriškai ir sau tarnaujančiai kultūrai, kuri dominuoja ir gali būti net žalinga psichinei sveikatai bei elgesiui. Atlikti psichinės sveikatos tyrimai rodo, kad tokios vertybės kaip dosnumas ir dėkingumas turi teigiamos įtakos psichinei sveikatai“, – užsienio mokslininkų tyrimus analizuoja LIONS gubernatorė.

Tyrimai taip pat parodė, kad į kitų žmonių poreikių tenkinimą orientuoti savanoriai būna labiau įsitraukę, patenkinti ir pastovūs, nuoseklūs, stabilūs savo savanoriškoje veikloje nei į save orientuoti savanoriai.

Vaikai savanoriaudami supranta savo vietą visuomenėje

Vaikų ir paauglių savanoriavimą tiriantys specialistai teigia, kad vaikų savanoriška veikla yra ir svarbus jų raidos komponentas, kuris padeda vaikams suprasti savo vietą visuomenėje ir suformuoja jų aukštesnę savigarbą. Vaikams savanorystė svarbi, nes užsiimdami savanoriškai veikla jie išmoksta galvoti apie pasaulį už savo ribų, ir tai kloja pagrindą jų empatijai, atjautai, įsitraukimui.

Jeigu tėvai savanoriauja kartu su vaikais, tai taip pat teigiamai veikia jų psichinę bei fizinę sveikatą ir stiprina ryšį tarp šeimos narių.

„Ypač savanoriavimo tema aktuali dabar, kai situacija atrodo išslydusi iš mūsų rankų, o savanoriška veikla kaip tik grąžina tą tikėjimo savimi ir kontrolės jausmą į mūsų rankas. Savanoriaujant labiausiai džiugina bendruomenės dvasia ir draugystė arba, kaip dabar įprasta sakyti, bendradarbystė. Tikrai rekomenduoju visiems tapti savanoriais – tiksliau, empatiška savo bendruomenės dalimi. Ir ne tik prieš gerumo dvasią skleidžiančias Kalėdas tai daryti“, – pabrėžia D. Grikšienė.

Statistika rodo, kad vis daugiau lietuvių išbando savanorystę. 2018 m. duomenimis, Lietuvoje savanoriavo 11 proc. gyventojų, praėjusiais metais šis rodiklis šoktelėjo iki 15 proc.

Vien LIONS organizacijos, vienijančios 35 klubus Lietuvoje, duomenimis, naujų narių skaičius per pastarąjį pusmetį išaugo 7 procentais. Lietuvos LIONS klubų asociacijos nariai, paklausti, kas lemia teigiamą poveikį jų sveikatai savanoriaujant, pirmiausiai mini prasmingai praleistą laiką, bendrumo ir palaikymo, vidinės stiprybės ir ramybės jausmus, malonumą, dvasinį pasitenkinimą, sumažėjusį beviltiškumo pojūtį, suvokimą, kad atskirai, žingsnis po žingsnio, galima nemažai nuveikti, tačiau sudėjus žingsnius bendrai – tai virsta atliktu milžinišku darbu.

Jausmas, kad mano savanoriška veikla yra prasminga visiems, skatina empatiškos, pilietinės, tvirtos visuomenės formavimąsi.

2020 m. gruodžio 18 d. LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ fragmentas – gubernatorė Daiva Grikšienė kalba apie savanorystės naudą žmogui – ČIA