2020 m. lapkričio 20 d. Lietuvą pasiekė gera žinia iš JAV: čia įregistruotas jau 35 LIONS klubas Lietuvoje – Marijampolės moterų LIONS klubas. Klubo prezidentė, pedagogė ir lektorė Onutė Misiukevičienė pasakoja, kad oficialių dokumentų iš JAV moterys nelaukė – veiklos ėmėsi jau prieš kelis mėnesius ir džiaugiasi pirmaisiais rezultatais bei susikurtu vardu.

Kaip sekėsi suburti į klubą 20-ies moterų komandą?

Steigti moterų LIONS klubą Marijampolėje paskatino Vilniaus Karaliaus Mindaugo LIONS klubo narė, VšĮ „LIONS Quest Lietuva“ direktorė dr. Daiva Šukytė. Pati esu „LIONS Quest Lietuva“ instruktorė – mokau mokytojus, kaip naudotis LIONS klubų remiamomis ir finansuojamomis socialinio ir emocinio ugdymo programomis.

Su „LIONS Quest“ programa „Paauglystės kryžkelės“ pačiai teko dirbti mokykloje 10 metų. Pajutau, kiek daug galima duoti mokiniams, jei nuosekliai įgyvendini programos nuostatas, tarnystės projektus. Tad atėjo supratimas ir noras veikti platesniame kontekste.

Suburti bendramintes prasmingai veiklai nebuvo sunku. Su dalimi iš jų bendri projektai, atskiros veiklos siejo jau ne vienerius metus. Ateina laikas, kai noras duoti yra didesnis už norą gauti, kad duodama labiausiai praturtėju aš pati, o tuo pačiu laimingais padarau ir kitus.

Smagiausia, kad mus visas vienija bendras tikslas.

Kokių specialybių ir pomėgių moterys susibūrė jūsų klube?

Norint veikti tikslingai, labai svarbu matyti problemas iš įvairių pusių, todėl klube susivienijo įvairių sričių, specialybių ir pomėgių atstovės. Klubo narės dirba švietimo, socialinių paslaugų, medicinos, teisės, verslo, pramogų, maisto pramonės ir kt. srityse. Narių amžius nuo 30 iki 50 metų.

Kiekviena turime talentų ir pomėgių: fotografija, renginių organizavimas, rankdarbiai, kulinarija. Visos esame veiklios, aktyvios, turinčios daugybę įsipareigojimų.

Bene svarbiausias mus visas jungiantis poreikis – dalintis su kitais tuo, ką pačios mokame geriausiai. Kol kas klubinė veikla mums reiškia generuoti idėjas ir realizuoti sumanymus, kurie būtų prasmingi ir vertingi pirmiausia mūsų savivaldybės žmonėms ir, kiek galime, prisidėti prie kitų projektų ir iniciatyvų, nukreiptų į socialiai jautrias problemas, atskirties mažinimą ir supratingumo visuomenėje didinimą. Tikimės, kad su laiku bendrystė darbuose peraugs ir į smagią moterišką draugystę, laisvalaikio praleidimą.

Kokiose srityse specializuojasi Marijampolės moterų LIONS klubas?

Vienas iš pagrindinių klubo tikslų – teikti psichosocialinę pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus su raidos negalia (autizmo spektro sutrikimu, Dauno sindromu), padedant užtikrinti pagalbą vaikui ir šeimai bei mažinti jų socialinę atskirtį.

Tokį tikslą numatėme iškart pradėjusios diskutuoti apie klubo kūrimą ir galimą veiklą, atsižvelgdamos į didžiulį šios pagalbos poreikį, kadangi dalis klubo narių dirba švietimo ir socialinių paslaugų teikimo srityse ir tą poreikį gerai išmano.

Tuo metu kaip tik Marijampolėje steigėsi dienos centras „Suvalkijos saulytės“, kuris kvietė burtis tėvus, auginančius vaikus, turinčius Dauno sindromą bei autizmo spektro sutrikimą. Tad vieningai nusprendėme, kad pirmiausia mūsų pagalba ir parama būtų tikslinga šioje srityje.

Kokios imatės veiklos, susijusios su autizmo spektro sutrikimų turinčiais žmonėmis?

Dabar nustatomas autizmo spektro sutrikimų skaičius auga geometrine progresija. Šiais metais Marijampolės moterų LIONS klubas dalyvavo Marijampolės savivaldybės neįgaliųjų socialinės integracijos projektų finansavimo atrankos konkurse ir laimėjo finansavimą parengtam projektui „Aš noriu būti suprastas…“. Projekto tikslas – suteikti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kaip atpažinti vaikų raidos ypatumus ir dirbti su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą, siekiant sėkmingos jų integracijos visuomenėje.

Sako, anksčiau autizmo nebuvo. Buvo, bet tik pastaruoju metu išmokstame atpažinti šiuos požymius, kas anksčiau būdavo nurašoma „neišauklėtas vaikas“.

Jau įvyko mokymai „Ką reikia žinoti apie vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą“, kurių metu buvo stiprinamos ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų, mokytojų padėjėjų ir specialistų kompetencijos darbui su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą. Mokymuose dalyvavo 40 specialistų iš visų Marijampolės ikimokyklinių ugdymo įstaigų. Mokymus vedžiau aš pati, kadangi esu socialinė pedagogė ekspertė, taip pat logopedė ekspertė Vida Kvaraciejienė, muzikos mokytoja metodininkė Raimonda Kurauskienė. Įsitikinome, kad tema labai aktuali, žinios ir praktinės patirtys reikalingos ir be galo naudingos, nes tokių vaikų sparčiai daugėja ne tik bendrai – pasaulyje, Lietuvoje, bet ir Marijampolės ugdymo įstaigose. O žinių ir patirties ne tik pedagogams, bet ir tėvams dar labai trūksta.

Vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą, auginančios mamos klausė – ar mokytojoms buvo įdomu? Buvo labai įdomu, ir tokie mokymai turėtų vykti visų ugdymo įstaigų pedagogams. Autizmo spektro sutrikimai išryškėja ankstyvajame amžiuje ir, laiku juos identifikavus, galima pasiekti labai gerų rezultatų – padėti vaikams, šeimoms ir sėkmingai integruoti vaikus.

Matau didžiulį pokytį vaikų elgesyje, kai su jais dirbama, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, pvz., bendraujant naudojami simboliai, ženklai, taisyklės, rutina, yra numatytos vietos jų individualiai veiklai, nusiraminimui ir t. t. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, dažniausiai pradžioje negirdi žodinės kalbos, o kai išmokomi bendrauti simboliais, jie lengviau gali išsakyti savo poreikius ir pagerėja jų socializacija. Juos gali erzinti ryški šviesa, kvapai, garsai, pavyzdžiui, varvantis čiaupas jiems gali skambėti kaip griaustinis, bet kai dirbama su jais sistemingai, ilgainiui vaikai išmoksta gyventi su aplinkos dirgikliais. Tam, kad situacija keistųsi ir vaikai gautų pilnavertį ugdymą, reikia pagalbą pradėti teikti kuo anksčiau.

Projekto metu taip pat subūrėme ir tėvų savitarpio emocinės paramos ir savipagalbos grupę, kurios susitikimus lanko 10 mamų. Jos dalijasi savo iššūkiais, patirtomis sėkmėmis, stiprina viena kitą patarimais, išsako lūkesčius, pagalbos poreikius. Labiausiai paveikia asmeninės patirtys, kuriomis mamos pasidalina tarpusavyje.

Sparčiai vyksta ir projekte numatytas kūrybinis darbas – kuriame informacinį filmuką, kuriame savo patirtimi ir išgyvenimais dalinasi mamos, auginančios vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą. Netrukus jį galėsime pristatyti visuomenei. Tikimės, kad jautrūs ir tikri tėvų pasakojimai atkreips dėmesį į tokių šeimų emocinius, socialinius, edukacinius poreikius, prisidės prie klaidingų stereotipų griovimo.

Vykdydamos šį projektą supratome, kad poreikis tęsti panašaus pobūdžio veiklą tikrai išlieka.

Džiaugiamės, kad lapkričio 16 d. kartu su klubo nare Svajone Rainiene buvome pakviestos dalyvauti diskusijoje „Dėl paslaugų autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams ir jų artimiesiems prieinamumo“, kurioje dalyvavo LR Seimo nariai, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai ir kitų institucijų atstovai. Taigi, džiaugiamės, kad mūsų veikla jau pastebima ir esame kviečiamos kaip ekspertės. Ne tik pasidalinome vykdomo projekto „Noriu būti suprastas“, patirtimi, bet ir išsakėme šeimų, auginančių autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, nuomones, konkrečius pageidavimus dėl paslaugų teikimo vaikui ir šeimai.

Ką žinote apie bendruomenės poreikius Marijampolėje?

Klubas įregistruotas dabar, bet realiai savo veiklą pradėjo tuo metu, kai Lietuvoje buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Kiekviena klubo narė pagal savo galimybes stengėsi būti naudinga: virė sriubą ir dalino seneliams, nepasiturintiems, savanoriavo Koronos 1808 Karštojoje linijoje, pirko maisto produktus ir vežė rizikos grupėje esantiems žmonėms, konsultavo, neatlygintinai padėjo, pasiuvo ir išdalino 230 apsauginių kaukių socialiniams darbuotojams, medikams ir kitiems, kam jų reikėjo, šv. Velykų rytą dovanomis džiuginome gyvenančius globos namuose.

Birželio 1-ąją, vaikų gynimo dieną, organizavome vaikų dienos centro „Suvalkijos saulytės“ atidarymą.

Planuodamos savanorišką veiklą, pirmiausia, be abejonės, siekiame atliepti vietos bendruomenės poreikius. Tad kartu su VšĮ „Slauga Jums“ esame parengę dar vieną projektą Marijampolės vietos plėtros programų konkursui ir gavę finansavimą projekto „Neįgaliųjų socialinės įtrauktiems skatinimas, didinant aktyvaus laisvalaikio ir savipagalbos galimybes“ veikloms įgyvendinti. Šio projekto tikslas – išplėtoti sociokultūrinių paslaugų teikimą bei didinti savipagalbos galimybes neįgaliems Marijampolės miesto gyventojams ir jų šeimų nariams ar artimiesiems.

Šiame projekte esame numatę keletą veiklos krypčių: užimtumo veiklų vykdymas (muzikos terapijos, hipoterapijos ir kaniterapijos užsiėmimai, edukaciniai – meniniai užsiėmimai), išvykos į zooparką, Klaipėdos jūrų muziejų – delfinariumą, poilsis pajūryje tiems negalią turintiems žmonėms, kurie nėra buvę prie jūros, taip pat pagalba neįgaliųjų artimiesiems (emocinio atsparumo ugdymo programa, psichologo asmeninės ir grupinės konsultacijos, vaikų priežiūra).

Smagu, kad Marijampolės savivaldybės administracija taip pat skiria daug dėmesio neįgaliųjų socialinės integracijos ir socialinės atskirties mažinimui bei pagalbos galimybių didinimui. Tik kartu suvienijus pajėgas galima padaryti išties nemažai.

Šiuo metu kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene organizuojame akciją „Iš širdies į širdį“, kurios tikslas – nudžiuginti kalėdiniu lauknešėliu vienišus senjorus, neturinčius jais besirūpinančių artimųjų ir negaunančius jokios kitokios socialinės paramos.

Su kokiais dar klubais bendraujate, iš ko sėmėtės patirties, idėjų?

Esame jaunas klubas. Generuoti idėjas pradėjome prieš metus ir smagu, kad jau turime klubo veiklos rezultatų, kuriais galime pasidžiaugti. Per šį gan trumpą laikotarpį už iniciatyvas esame jau gavę dvi padėkas, kurios išties labai džiugina. Pirmoji, iš Marijampolės dienos centro „Suvalkijos saulytės“ – už partnerystę ir sėkmingą bendradarbiavimą. Antroji iš Lietuvos hipofizės pacientų asociacijos – už moralinę paramą sergantiems akromegalija ir jų šeimos nariams, dalyvaujant palaikymo akcijoje „Rankos“, skirtoje Tarptautinei akromegalijos dienai paminėti, kuomet labai aktyviai, visais įmanomais būdais skleidėme žinią apie dar mažai kam žinomą ligą.

Esame dėkingi Vilkaviškio LIONS klubui, buvusiai klubo prezidentei Raimondai Kurauskienei už įkvėpimą, ugnelę veikti, Žilvinui Gelgotai – už paskatinimą, padrąsinimą ir pagalbą rengiant projektus, Loretai Rastauskienei – už teisinę pagalbą, rengiant dokumentus ir registruojant klubą. Norisi pasidžiaugti ir Marijampolės apskrities LIONS klubo bendryste bei kitų Lietuvoje veikiančių LIONS klubų geranoriškumu ir palaikymu. Dalyvaudamos Lietuvos LIONS klubų forume Kaune rugsėjo mėnesį supratome, kokios garbingos organizacijos dalimi tapome, kokia stipri yra „liūtų“ bendrystė tarnaujant.